Saulės ašaros: gintaras graikų mituose

Senovės graikams gintaras buvo saulės šviesa, kurią galima laikyti rankose. Jų pasakojimas apie tai, iš kur jis atsirado, yra vienas liūdniausių ir gražiausių visoje mitologijoje.

Faetonas ir saulės vežimas

Faetonas buvo saulės dievo Helijo sūnus. Jis maldavo leisti jam vieną dieną vairuoti tėvo vežimą per dangų. Žirgų suvaldyti nepajėgė, žemė ėmė degti, ir Dzeusas nutrenkė jį žaibu. Faetonas nukrito į Eridano upę.

Seserys, verkusios gintaru

Jo seserys Heliadės stovėjo ant upės kranto ir gedėjo taip ilgai, kad pavirto tuopomis. Jų ašaros vis krito, kietėjo saulėje ir virto gintaru. Šią istoriją savo „Metamorfozėse“ pasakoja romėnų poetas Ovidijus.

Žodis, tapęs elektra

Graikai gintarą vadino elektron, spindinčiuoju. Jie pastebėjo, kad patrintas gintaras traukia plunksnas ir šiaudus. Po dviejų tūkstančių metų, 1600 m., anglų mokslininkas Williamas Gilbertas pasiskolino šį žodį ir tą jėgą pavadino elektra.

Kiekvienas gintaro lašas saugo dalelę šios istorijos. Apžiūrėkite mūsų gintaro pakabukus arba paskaitykite lietuvišką gintaro legendą apie Jūratę ir Kastytį.