Amuletai, šamanai ir saulės diskai: gintaras kaip magiškas akmuo

Gerokai anksčiau, nei gintaras tapo papuošalu, jis buvo magija. Baltijos pajūrio žmonės jį drožė, nešiojo ir degino, kad būtų saugūs, pagerbtų saulę ir kalbėtųsi su tuo, kas nematoma.

Lobis iš marių

XIX amžiuje darbininkai, gilindami marių dugną prie Juodkrantės, Kuršių nerijoje, ištraukė šimtus akmens amžiaus gintaro dirbinių: mažų žmonių figūrėlių, gyvūnų, diskų ir pakabukų, kuriems apie penkis tūkstančius metų. Daugelis mokslininkų juos laiko amuletais ir apeiginiais daiktais. Dauguma originalų dingo per Antrąjį pasaulinį karą, tačiau jų kopijas galima pamatyti Lietuvos muziejuose.

Saulės diskai

Tarp seniausių gintaro radinių yra apvalūs diskai, pažymėti kryžiais ir taškais. Jie dažnai aiškinami kaip saulės simboliai. Gintaras šiltas, auksinis ir tarsi sulaiko šviesą, tad saulei pagerbti tai buvo savaime tinkamas akmuo.

Nešiojamas apsaugai

Visoje Europoje gintaro karoliukus rišdavo vaikams, įsiūdavo į drabužius ir dėdavo į kapus. Tikėta, kad gintaro amuletas saugo nuo ligų, piktųjų dvasių ir blogos akies.

Šventi dūmai

Degdamas gintaras skleidžia saldų, pušis primenantį kvapą. Jis naudotas kaip smilkalai per apeigas ir namams apvalyti. Vokiškas gintaro pavadinimas Bernstein tiesiog reiškia degantį akmenį.

Ši tradicija gyva kaskart, kai kas nors užsideda gintarą sėkmei. Išsirinkite savo talismaną tarp mūsų gintaro pakabukų ir drožinių.